📊 Ką rodo naujausi tyrimai apie neįgaliųjų įsidarbinimą?

Neįgaliųjų įsidarbinimo tema Lietuvoje – vis aktualesnė. Apie ją kalbama garsiau, bet skaičiai vis dar būna dažnai netikslūs. Šis straipsnis – ne tik apie procentus, bet ir apie žmonių patirtis, ribas, galimybes ir tai, ką galime keisti.

📈 Tendencijos Lietuvoje

Oficialūs 2024 m. duomenys rodo, kad Lietuvoje yra apie 152,8 tūkstančiai darbingo amžiaus asmenų su negalia.
Užimtumo tarnyboje 2024-01-01 buvo registruota maždaug 11,8 tūkstančio klientų su negalia – tai asmenys, kurie formaliai ieškojo darbo per UŽT sistemą.
Asmenų su negalia komisijos teigimu, per 2024 metus įsidarbino apie 6 tūkstančiai registruotų bedarbių su negalia.

Įdomūs pastebėjimai:

  • Nepaisant šių skaičių, Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkių.
  • Ne visos įmonės aktyviai dalyvauja įtraukties iniciatyvose, todėl nėra duomenų apie kai kuriuos sektorius.
  • Kai kurios priemonės (pvz., subsidijos darbo vietų pritaikymui) tik neseniai įsigaliojo — jų poveikis dar nėra gerai išanalizuotas.

🔍 Kur vis dar stringame?

  • Duomenų sritis: nėra skaidrios duomenų lentelės, kuri sektorių lygmeniu aiškiai rodytų, kiek ir kur žmonių su negalia šiuo metu dirba.
  • Barjerai darbdaviams: pritaikymo sąnaudos, žinių stoka, baimė „nežinoti“, kokių pokyčių gali prireikti.
  • Aplinka: darbo vietų fizinis pritaikymas, technologinių sprendimų pritaikymas ir galimybės dirbti nuotoliniu būdu trūkumas.
  • Informacija ir mokymas: profesinių kursų pritaikymas, kompetencijų stiprinimas, naujų įgūdžių mokymai – ne visi kursai pritaikyti žmonėms su negalia.

🌿 Kas keičiasi?

  • 2024 m. įsigaliojus naujoms subsidijoms darbo vietų pritaikymui, darbdaviai gali gauti finansavimą infrastruktūros ar įrangos pakeitimams. Šių priemonių poveikis dar tik vertinamas – kol kas anksti daryti išvadas, kaip stipriai jos prisidės prie realaus įtraukties augimo.
  • Socialinės įmonės, WISE modeliai ir nevyriausybinės organizacijos vis dažniau kuria darbo vietas žmonėms su negalia.
  • Visuomenės tonas keičiasi – vis rečiau kalbame apie neįgaliuosius kaip apie „kitus“, o vis dažniau – kaip apie bendruomenės dalį.
  • Darbdavių iniciatyvos: kai kurios įmonės savarankiškai adaptuoja darbo procesus, siekia darbuotojų įvairovės.

💬 Pabaigai

Šiandien skaičiai yra galingas įrankis, bet jie turi būti tikslūs. Už jų slypi žmonės – su svajonėmis dirbti, kurti, būti reikalingi.
Šis straipsnis – kvietimas pažvelgti į statistiką per žmogaus patirtį. Bet tikras pokytis prasideda nuo veiksmų: daryti matomą įtrauktį, reikalauti prieigos, keisti kultūrą.
Kalbėkime ne apie „kitus“, bet apie mus visus – apie darbo vietą, kurioje kiekvienas gali atrasti savo vietą.

📚 Šaltiniai


Discover more from Noriu Dirbti

Subscribe to get the latest posts sent to your email.

Leave a Reply

apie mane

Esu Lina, ir šis tinklaraštis atsirado norint parodyti, kad žmonės su negalia turi teisę būti matomi, girdimi ir turėti galimybę dirbti, o visuomenė turėtų tai priimti kaip įprastą dalyką.
Aš taip pat turiu judėjimo negalią ir nors dirbu savarankiškai, baimės ir nežinomybės jausmas, integruojantis į darbo rinką, man yra pažįstamas. Todėl čia nerasite sausų statistikos lentelių (nors kartais bus ir jos), bet rasite istorijas, klausimus ir idėjas, kurios skatina galvoti kitaip. Rašau, nes matau tiek daug talentų, noro ir gebėjimų, kurie dažnai lieka nepastebėti – ir noriu, kad tai keistųsi.
„Noriu dirbti“ nėra tik tinklaraštis – tai mažas bandymas pokyčiams. Bandymas pasikalbėti, pasidalinti ir paskatinti veikti. Kartais mažas veiksmas gali tapti didelio pokyčio pradžia!

Discover more from Noriu Dirbti

Subscribe now to keep reading and get access to the full archive.

Continue reading

Discover more from Noriu Dirbti

Subscribe now to keep reading and get access to the full archive.

Continue reading